kriūkelis

kriūkẽlis sm. (2), kriukẽlis (2) 1. medinis kablys virvėms vyti: Kad man tik kriūkẽlis, tai aš ir pati pantį nusivytau Rdm. 2. kabliukas žuvims gaudyti: Lydekaitis kriukelį nusinešė Rš. Nusipirkome penkis kriukeliùs Mrk. ^ Priskabino kai žuvis prie kriukẽlio Švnč. 3. Jrb šakės ar kastuvo koto rankena: Be kriukelio nesmagi lopeta Lnkv.